2018 04 09 – 05 09
Galerijoje „555“ eksponuojamoje parodoje „Sluoksniai“ pristatomi trafaretų meno atlikėjo Justino Žožo paveikslai. Autorius 2017 m. dalyvavo didžiausiame trafaretų meno konkurse „Stencil Art Prize“ (Australija), kuriame pateko į finalą ir pelnė specialų komisijos paminėjimą.
Trafaretų technika (angl. stencil art) XX a. 7 dešimtmetyje susiformavo kaip gatvės meno atšaka. Tai buvo patogi priemonė politinę žinutę norėjusiems skleisti aktyvistams – iš anksto pasiruošus trafaretą, viešojoje vietoje sukurti graffiti buvo greičiau, be to, paprasčiau jį pakartoti ir kitose erdvėse. Vėliau pasitelkiant trafaretus imta kurti ilgiau išliekančius, miesto valdžios ar konkurentų nebijančius darbus – paveikslus ant drobės. Šis posūkis menininkams leido eksperimentuoti su technika, imti naudoti daugiau sluoksnių.
Justinas Žožo savo paveiksluose kuria hiperrealistinius atvaizdus, kuriems išgauti prireikia iki 30-ties skirtingų sluoksnių. Trafaretų gamyba reikalauja didelio kruopštumo ir kantrybės – vienam paveikslui sukurti prireikia iki 500 valandų. „Norėčiau, kad žmonės pradėtų kitaip žiūrėti į gatvės meną, nemanytų, kad tai tėra vandalizmas“, sako Justinas. Iš tiesų, jo kūrybos specifika atrodo artimesnė meditatyviai kaligrafijos technikai, kur svarbus kiekvienas rankos judesys, nei spontaniškam, impulsyviam vandalizmo gestui.
Parodoje eksponuojami dešimties merginų portretai. Paveiksluose moterys provokuojančiai žvelgia į žiūrovą, atsiskleisdamos kaip stiprios asmenybės. Jas supa juoda tuštuma, išryškinanti kiekvienos moters savitumą. Šiems atvaizdams sukurti Justinas pasitelkia fotografijas, kurias atsirenka pagal modelių natūralumą, išraiškingumą ir… drabužių trūkumą. Subtilia erotika spinduliuojantys paveikslai išryškina moterų grožį ir trapumą.
Šalia portretų eksponuojami ir rankomis pjaustytų trafaretų sluoksniai. Trafaretuose tiesiogiai juntamas menininko kūrybinis procesas – matyti išpjaustymai, skirtingų spalvų dažų nuosėdos. Įdomu juos palyginti su galutinio kūrybinio proceso rezultatais. Nors sluoksniuotuose paveiksluose matomos tos pačios merginos, visgi tai – gana savarankiški kūriniai: dramatiškesni, paslaptingesni.
Autorius teigia, kad jį kurti įkvepia gamta. Tad ši paroda yra didesnio sumanymo užfiksuoti biologinę Žemės įvairovę dalis. Didžiulių užmojų sumanymą įgyvendinti Justinas Žožo pradėjo nuo gyvūnų, vėliau ėmėsi kurti moterų portretus, o ateityje planuoja sukurti dar du ciklus: vieną skirtą vyrams, kitą – augalijai.